Mitais ir pasakojimais apipintas kraštas, iki šiol atrodęs taip toli – Japonija – dabar tiesiog ranka pasiekiamas. Tiesioginis 11 valandų skrydis iš Varšuvos nukels į kitą pasaulio kraštą. Japonija atpalaiduoja mintis ir, regis, yra visada žingsniu priekyje.
Tad dalinuosi šviežiais įspūdžiais ir pamąstymais iš šios egzotiškos šalies.
Tokijas
Tokijo miestas laikomas intensyviausiu metropoliu visame pasaulyje, todėl kultūros pažinimas prasideda šio miesto gatvėse.
Kiekviena vietovė turi savo specifinių bruožų, ryškiai apibūdinančių čia nusistovėjusias normas. Štai Tokijo miestas skirtas siekti karjeros ir įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus. Metro važiuojantys vyrai vilki juodus kostiumus, nešasi kompiuterio rankinę bei yra prisidengę balta kauke. Retas kuris nešioja vestuvinį žiedą, tačiau visada užmiega metro kelionėje iš Shibuya į Ikebukuro. Tokijo moterys labai paprastos, nes dideliame mieste tikrai svarbiausias patogumas. Ne toks, kokį turime rytų Europos šalyse. Populiarios klasikinio smėlio spalvos lietpalčio variacijos, plačios kelnės bei paprasti megztukai ar marškinėliai. Daugiau spalvų kombinacijų galite pamatyti Harajuku rajono gatvelėse, tačiau daugelis moterų mėgsta žemės tonus. Aprangoje atsisakoma visų nereikalingų detalių. Jeigu mergina nori pasipuošti – ji vilki kimono. Viena sutikta japonė mane patikino, jog japonėms svarbus ne minimalizmas, tačiau tinkama daikto funkcija. Šioje šalyje viskas turi funkciją.
Kyoto
Buvusi Japonijos sostinė – tikras kultūros lopšys. Čia žymiai daugiau moterų vilki tradicinį kimono. Edo periodo namuose gyvena kartos, puoselėjančios senąsias tradicijas. Moterys dalinasi ikebanos bei kaligrafijos paslaptimis, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Vakarais gatvės ištuštėja ir visi patraukia į Gion rajoną. Apie penktą valandą vakaro šiame kelių gatvelių kvartale galite išvysti geiko ar maiko moteris, skubančias į arbatos namus. Mitais ir legendomis apipinta geišos istorija pasakoja apie moterį, gyvenančią būtent šiame rajone. Tik čia geiša vadinama geiko, o jos mokinė – maiko. Šio kvartalo seniausiuose ir prestižiškiausiuose arbatos namuose ištisos kartos moterų rengė įspūdingiausias arbatos ceremonijas. Šios moterys negali tuoktis, tačiau privalo pagimdyti savo įpėdinę, kuri tęs šeimos moterų tradiciją ir priims geriausias Giono geiko bei maiko į savo namus. Čia patekti nėra taip paprasta, nebent turite įtakingų draugų Japonijoje ir jie jus pakvies atvykti kartu. Šis gestas laikomas tikriausiu pagarbos ženklu.
10 dienų Japonijoje – pakankamai laiko pamatyti naują kontrastingą kultūrą. Tačiau tam svarbu rinktis tik patogius daiktus. Man pakako kuprinės: kelių palaidinių, megztinio, kelnių bei vienų laisvalaikio batelių. Šie itin svarbūs, nes vidutiniškai per dieną nukulniuodavau apie 12 kilometrų, todėl rinkausi Reebok batus iš „Deichmann“. Jie man tikrai vieni patogiausių naršant dideliuose metropoliuose.
