„Beissoul & Einius“ – viena perspektyviausių šiuolaikinės „electro-soul“ muzikos grupių Lietuvoje, spėjusi pavergti melomanų širdis ir už Lietuvos ribų. Visoje Europoje koncertuojantis duetas garsėja ne vien išskirtiniu bei kokybišku muzikiniu skoniu, bet ir stiliaus pojūčiu. Kaip sako „Beissoul & Einius“ vokalistas Artūras Žabas-Beissoul, „Kiekvienas mūsų kostiumas yra tobulas ir vienetinis, tokių daugiau nėra – tai kaip muziejiniai eksponatai.“ Ir išties – stebėti jų koncertą prilygsta apsilankymui mados kolekcijos pristatyme. Tik skirtumas tas, kad šių apdarų po to niekur negalima nusipirkti – daugumą jų Beissoul sukūrė pats.
Apie unikalų stiliaus pojūtį, sceninį įvaizdį ir įkvėpimus kalbu su „Beissoul & Einius“ vokalistu Beissoul.
Esate laikomi viena stilingiausių muzikos grupių Lietuvoje. Kodėl kostiumams, sceniniam įvaizdžiui skiriate tiek daug dėmesio?
Tai ne mes skiriame jiems dėmesį, o kostiumai mums skiria dėmesį – ką bepasimatuotume, viskas tinka ir tinka, tai mes ir nesipriešiname (juokiasi).
Tiesiog mano pasaulyje yra taip, kad kostiumas nėra atskira detalė – aš ir esu kostiumas, tai yra vienas vienis. Viskas, kas vyksta mano galvoje yra neatskiriama manęs dalis, todėl bet kuris apdaras ir yra tai, kas esu aš. Mada man yra vienas iš pačių įdomiausių žaidimų pasaulyje, tai teikia labai daug džiaugsmo. O svarbiausia, jog laisvės pojūtis yra neaprėpiamai didelis. Nuo pat ankstyvos vaikystės, kokių dvejų metų amžiaus, mano gyvenimo kredo buvo „Daryti, ką norėti“ – tai nepasikeitė. Tiesiog prie šio teiginio prisidėjo „Turėti ir valdyti“. Jeigu žinai, kam tau to reikia, vadinasi sužinosi ir kaip tai padaryti. Ir tai yra nesustabdoma!
Šių metų „Vyrų mados savaitės“ metu buvote tituluoti „Metų sceninio įvaizdžio“ kategorijoje. Kaip atrodytų tas vienintelis tobulas sceninis kostiumas pagal „Beissoul & Einius“?
Buvome labai nustebinti šių metų „Vyrų Mados Savaitės“ – šis renginys Lietuvoje vyko pirmąjį kartą, bet, be jokios abejonės, jau dabar galiu jį pavadinti vienu stilingiausių ir įsimintiniausių metų įvykių su didele ateitimi, nes „Vyrų Mados Savaitė“ yra puikiose ateities rankose!
Kiekvienas mūsų kostiumas yra tobulas ir vienetinis, tokių daugiau nėra – tai kaip muziejiniai eksponatai.
Su kuriais dizaineriais, stilistais mieliausiai bendradarbiaujate kurdami savo stilių?
Tokių žmonių yra labai nedaug – juos renkuosi itin kruopščiai. Neturiu jokių kriterijų, tiesiog susitikdamas su žmonėmis darbui ir bendravimui, visų pirma pasikliauju intuicija ir pirmosiomis penkiomis pažinties sekundėmis. Nežinau, kaip kitiems, bet man tai veikia 98 proc. tikslumu. Šiuo metu bendradarbiaujame su puikiomis dizainerėmis iš Lietuvos – Diana Paukštyte bei Liucija Kvasyte. Platus požiūris, pojūtis, braižas bei laisvė – būtent tai padeda matyti madą bendromis akimis. Kitais atvejais nieko nelaukdamas dalykus darausi pats. Žinau, ko man reikia, todėl viskas trunka neilgai.
Ant scenos mieliau liptumėte su patogiais sportinio stiliaus bateliais ar sunkesnio stiliaus kareiviškais batais?
Pats mėgstu sau prisidaryti įvairių iššūkių, todėl mieliau lipu ant scenos su batais, kurie gali „pakišti koją“ nei su paprasta avalyne. Pavyzdžiui, praeitą pusmetį koncertuodavau ir šokdavau su akiniais pro kuriuos ničnieko nematau! Aš visiškai rimtai.
Kaip renkatės avalynę scenai?
Kadangi mano batų dydis yra keturiasdešimt devintas, nelabai turiu iš ko rinktis. Jeigu ko reikia, pasidarau pats. Greit turėsiu naujai pasiūtus batus.
Kituose interviu minėjote, kad planuojate išleisti naują albumą. Kokią istoriją juo pasakosite?
Taip, rudenį išleisime savo trečiąjį albumą, pavadinimu #asecretcontract („A Secret Contract“). Jame bus daug istorijų apie drąsą, dramas, iššūkius, laisvę nevaržomai kurti save, pasitikėjimą savo gebėjimais, mokėjimą ironiškai pažvelgti į save pačius ir svarbiausia – būti nepaliečiamu. Nei žodžiu, nei gestu.
Pastaruoju metu daug keliaujate ir koncertuojate įvairiose Europos šalyse. Ar intensyvus keliavimas padeda kūrybingumui?
Dažniausiai tai priklauso nuo to, kaip keliauji ir kokias užduotis turi atlikti. Man nėra nieko nuobodesnio ir kraupesnio nei kelionė lėktuvu, nors kelionės tikslas ir pasiekiamas greičiau. Kartais, eksperimentų ir avantiūrizmo vedami, paskutinę minutę atsisakome lėktuvo bilietų ir keliaujame automobiliu – tada ir pajaučiame tikrąjį kelionės skonį! Būtent tokios kelionės labiausiai ir padeda kurti bei sukaupti būtent tą bagažą, kuris yra tavo viršuždavinys. Dažnai sustojame prie dvarų, pilių, įvairių mistinių vietovių bei kitų įdomių objektų. Ten gali daug ką sugalvoti ir apmąstyti, o kartais ir užrašyti. Atėjome į šį pasaulį gerai praleisti laiką, todėl naudojamės kiekviena minute.
Jūsų kūrinys „Kaip Tu ir Sakei“ „YouTube“ kanale turi jau per 2 mln. perklausų. Kokia šios dainos gimimo istorija?
Tai turėjo būti pirmasis mūsų lietuviškas darbas (tokiu jis ir tapo). Tuo metu buvau tvirtai įsitikinęs, jog lietuviškai nesugebėčiau parašyti nei vieno žodžio… Laikas vis bėgo, Einiaus laiškai su žodžiais „Laukiu rezultatų“ vis dažnėjo ir dažnėjo, o mane tai vis labiau erzino ir erzino. Stengiausi, kad tuo metu kūrinys būtų kuo labiau atskirtas nuo visų supusių desperatiškų emocijų, todėl nusprendžiau, kad būtent ramybė padės atsikratyti nereikalingo teksto bei aštrumo. Ir vieną vakarą, ne pančios geriausios nuotaikos, o greičiau nusivylimo vedinas, nusiunčiau jam vieną iš dainos variantų su prierašu „Še – pasiimk!“
Po kelių dienų pabandėme tai įrašyti ir supratome, jog tai yra būtent tai, ko reikia. Nuo to laiko į tekstus lietuvių kalba žiūriu teigiamai. Tai įrodo ir kiti mūsų kūriniai kaip „Laikas Paikas“, „UPĖ“, „ORE“. Beje, šiuo metu taip pat ruošiame dar vieną lietuvišką kūrinį.
Ar tai, kaip dabar kuriate dainas, skiriasi nuo Jūsų dainų kūrimo pačioje „Beissoul & Einius“ pradžioje?
Aš manau, jog šis progresas yra neišvengiamas: kitos mintys, patirtys, dar didesnis savęs bei aplinkos suvokimas keičia bei dėlioja tekstus kitomis reikšmėmis, trumpesnėmis frazėmis. Tai irgi tam tikri atradimai, kuriuos pilnai suvokti prireiks daugiau laiko. Tiesiog kartais viskas atrodo beviltiška, o kartais kuo puikiausiai – visada stengiuosi, kad mano mintys ir emocijos apimtų kuo platesnę jausmų ir intuicijos skalę. Jeigu kartais taip nenutinka – padarau, kad taip nutiktų tada, kada man to reikia.
