Jau trečią dieną itin jautriai reaguoju į šaltus orus, nes tik sekmadienį grįžau iš Turkijos! Pirmą kartą buvau šioje šalyje ir pirmą kartą palikau savo vyrukus ilgiau nei parai vienus (tai buvo pirmas kartais, kai keturias dienas iš eilės nemačiau savo sūnaus). Jausmas buvo tikrai keistas, bet, kaip sakoma, gerai kai dar yra pirmų kartų! Apie tokį pirmą kartą noriu papasakoti ir jums.
Kaip žmogus, dirbantis kelionių agentūroje, žinojau, koks poilsis yra Turkijoje: kokie šios šalies ypatumai ir kodėl žmonės renkasi šią šalį atostogoms. Tačiau nepabuvusi pati tikrai nežinojau KODĖL. Šalis labai graži, susikalbėti nėra jokių problemų (angliškai, rusiškai ir net lietuviškai kartais pavyktų), už gerą kainą galima ilsėtis nerealiuose viešbučiuose (už tokio pačio lygio viešbutį Ispanijoje pakloti teks tris kartus daugiau), čia yra privatūs viešbučių paplūdimiai, gausybė pramogų ir puikus oras nuo balandžio iki spalio pabaigos.
Šiai kelionei daiktus pakavausi labai suglumusi, nes nežinojau, nei kokia temperatūra bus, nei šiaip ką noriu rengtis ir avėti. Galiausiai, prisikrovusi 14 kg lagaminą, apsirengiau tik pusę įsidėtų drabužių. Geriausia įsimesti porą suknelių, tinkančių dėvėti paplūdimyje ant maudymosi kostiumėlio („cover up“). Su tokia suknele būtų galima nulėkti iki restorano papietauti, o po to drąsiai grįžti į pajūrį. Taip pat puikiai pasitarnaus ilgas susiaučiamas sijonas, kuris prie šlepečių ir paprastos palaidinės atrodys kasdieniškai, o vakarui jį drąsiai galima priderinti prie puošnesnės palaidinės ir aukštakulnių basučių. Nežinau, kaip jums, bet man ir atostogų metu patinka puoštis, todėl bent vienos aukštakulnės basutės ir raudonas lūpdažis vakarinį išėjimą iš viešbučio kambario pavers maža švente.
Būnant Turkijoje bent kelias valandas skirkite išlėkimui į artimiausio miesto centrą (mes buvome Kemere) įsigyti lauktuvių – aš iš ten parsivežiau papildomus 5 kg prie savo bagažo. Rekomenduojama pirkti vietines arbatas (ypač populiarios granatų, obuolių), „turkish deligh“ skanėstus (nors man jie nelabai patiko), chalvą, kurios būna įvairiausių rūšių, taip pat šviežių granatų vaisių, odos dirbinių (tik autentiškų surasti sudėtinga, daugiausiai viskas apkrauta garsių prekinių ženklų padirbiniais). Aš dar įsimylėjau indus – jie tokie gražūs, marginti rankomis, o spalvos ir pasirinkimų gausa tikrai stebina.
Ar į Turkiją planuoju grįžti? Žinoma, tik kitą kartą vyksiu su šeima. Jau įsivaizduoju kaip jiems turėtų ten patikti. O jūs ar jau lankėtės Turkijoje?
