Niekas taip netraukia keliaujant po didingus Europos miestus, kaip apsižvalgymas po vietines galerijas, parodas ar muziejus, kur galima nors valandėlei pasinerti į vietinius meno kūrinius ir idėjas.
Ši galimybė pasitaikė ir mums, kai viešėjome nepaprasto grožio Austrijos mieste – Vienoje. Beieškant įdomių, žymių ir unikalių miesto paveldų, pro akis negalėjome praleisti ir Leopoldo muziejaus, kuriame saugoma viena gausiausių modernaus meno austrų artistų (Egon Schiele, Gustav Klimt, Oskar Kokoschka ir Richard Gerstl) kolekcija.
Teko ne tik pasigrožėti dar nematytais 19-20 amžiaus Vienos menininkų kūriniais, bet ir susipažinti su to meto menų aktualijomis, iš kurių labiausiai sudomino:
Moteris mamos vaidmeny
Vienas dažniausiai pasitaikančių siluetų austrų menininkų paveiksluose buvo moteris, o ypatingai dažnai iškeliamas jos motinystės paveikslas. Moteris meno kūriniuose dažniausiai vaizduojama palaikantį artimą, netgi intymų ryšį su savo atžalomis. Taip austrai 19-20 amžiuje pabrėžė svarbų tradicinį moters vaidmenį šeimoje ir gan dažnai tai buvo inspiracija, kilusi iš pačio menininko šeimos išgyvenimų.
Keliuose darbuose galima įžvelgti ir religinių, pasaulietinių sijų, kurios paveiksluose kiek užslėptos. Pavyzdžiui, moters paveikslas, sūpuojančios savo kūdikį, daugumai kritikų primenantis Marijos ir Jėzaus atvaizdą.
Egon Schiele paveiksle „Mama ir vaikas“ (angl. Mother and child, 1912) išsigandęs vaiko žvilgsnis, žvelgiantis tiesiai į žiūrovą, sufleruoja paveiksle esant ir ekspresionizmo motyvų.
Moters portretas
Kitas populiarus motyvas, pasitaikantis Vienos autorių paveiksluose – moters portretas, nepaisant jos amžiaus ar kūno linijų. Gan dažnai moterys pozuodavo menininkams už pinigus, tad dailininkui svarbiausia buvo ne įsigilinti ar pabrėžti asmeninius moters charakterio bruožus, bet detaliai tyrinėti jos kūną, estetiškai jį nutapyti ir tobulėti tapant sudėtingas, įmantrias kūno pozas.
Tokia moters kūno tapyba Austrijoje prasidėjo kaip praktika ir tyrimas, o galiausiai išplito ir išsivystė į tam tikrą autonominį žanrą. Įdomu ir tai, kad toks tapybos motyvas padėjo austrų menininkams augti ir praplėsti akiratį menų pasaulyje: iki ankstaus 20-mečio Austrijos dailės akademijose nuogi pozuoti galėjo tik vyrai. Tais laikais tai buvo svari priežastis, kodėl moteris negalėjo studijuoti menų – anot to meto menų atstovų, moters buvimas nuogo vyro akiratyje yra neprideramas ir draudžiamas.
Be šių meno motyvų Leopoldo muziejuje teko susidurti ir su gan šokiruojančiais meniniais performansais ar, kitaip tariant, projektais. Kartais jie besąlygiškai traukė, o kitą minutę kėlė pasišlykštėjimą. Bet tokie tie meno vaisiai… Visgi, tai meno kūrinio darbas – sukelti žmogui tam tikrus pojūčius, nesvarbu, blogi jie ar geri. Menas turi priversti susimąstyti, galbūt pakeisti požiūrį.
