„Galapagai“ 2017 – dar vienas lietuviškas muzikos festivalis, kurio šią vasarą nelepino orai. Pučiant vėjui ir lyjant lietui net ir stilingiausi festivalio lankytojai privalo slėptis po lietpalčiais ir skėčiais, tad minia muzikos klausytojų atrodo kaip plastikinių maišelių jūra. Tiesa, lijo tik kartkartėmis, tad „Galapaguose“ spėjome apžiūrėti viską – ir muzikos atlikėjus, ir klausytojus.
Muzika. Pirmoji diena.
„Galapagų“ muzikinė programa orientuota į jaunimo auditoriją, tačiau spalvinga stiliais ir atlikėjais. Pirmąją festivalio dieną pagrindinėje scenoje vakarėlio žvaigždės buvo „Alma“ ir „Charli XCX“. Merginos atliko žinomiausius savo hitus, o pasirodymų metu taškėsi blizgučių fejerverkai ir dūmai.
„Slėnio“ scenoje pasirodė žinomi Lietuvos atlikėjai ir atlikėjos – festivalį šioje scenoje atidarė „Kotori“, o vieni įspūdingiausių ir labiausiai įtraukiančių koncertų – Jurgos Šeduikytės ir Justės Starinskaitės. Kol pagrindinė scena ošė visu garsu, „Valley“ scenoje vyravo svajingos nuoširdumo gaidos.
Jau nuo pirmosios dienos festivalis siūlė susipažinti su tokiais įdomiais scenos naujokais, kaip „A’Brokenleg“, „Otreya“, „The Station“ ar „Junior A“. Tiesa, ne viskas „Proveržio“ scenoje pirmąją dieną vyko taip, kaip suplanuota – pasirodymai vėlavo, o paskutiniajam „Junior A“ pasirodymui beliko kelios minutės. Pažaboti aparatūros ir tinkamai sureguliuoti garso organizatoriams niekaip nepavyko.
Muzika. Antroji diena.
Antrąją festivalio dieną pagrindinėje scenoje atidarė Tommy Cash – išskirtinis ir užvedantis atlikėjas, kuris savo nuotaika ir energija būtų tikęs vėlesniam grojimo laikui. Iškart po Tommy Cash užkurtos pirties švelnus „Dillon“ pasirodymas atrodė kaip neteisingai įstatyta dėlionės dalis. Gal dėl to šios nuostabios atlikėjos pasirodymo metu minia išsiskirstė.
Šeštadienio headliner’iai – Lilas ir Innomine, Leon Somov & Jazzu, grupė „Unkle“. Žadėtas DJ Netsky taip ir neįvyko – atlikėjas pranešė neatvyksiantis dėl ligos.
Antrąją dieną slėnio scena buvo tapusi ir filmavimo aikštele. Čia Justinas Jankevičius kvietė į „Pasikalbėjimus“, o Andrius Tapinas filmavo „Laikykitės ten“ epizodą.
Stilius.
Vasaros festivaliuose šiemet aiški bendra tendencija – derinti nesuderinamus. Sportinė apranga tiko su tinklinėmis pėdkelnėmis, šlepetėmis ir grupių marškinėliais, vainikuojant derinį į viršų surištu kuodu. Net ir Jazzu į sceną lipo su sportinėmis kelnėmis ir marškinėliais su atlikėjo Vido Bareikio logotipu. „Dillon“ pagrindiniam pasirodymui rinkosi juodą tiulio apdarą ir avėjo batelius „per pirštą“ skeltu priekiu.
80-ųjų akiniai, gėlių lankeliai ir crop-top’ai – klasika virtę festivalio atributai, kuriuos į kuprinę krovėsi kas antra festivaliautoja. Vaikinai taip pat rinkosi apvalius akinius, 9-ojo dešimtmečio šukuosenas.
Vieta.
Nuostabieji Zarasai, ežero pakrantė! Nors į festivalio teritoriją teoriškai buvo galima patekti atplaukus ežeru, festivalio organizatoriai ragino to nedaryti, nes ežere yra krokodilų 🙂 Kad krokodilų vandenyje tikrai nėra, įsitikinau jame išsimaudžiusi, pasėdėjusi ant virš vandens linguojančios prieplaukos ir pašokusi prie „Beach“ scenos. Vieta taip pat dėkinga dėl to, kad miestas – visai šalia, jei kartais pritrūkai užkandžių ar prireikė bankomato.
Perspektyva.
Taip, į „Galapagus“ važiuočiau ir kitais metais. Nors nesu repo mėgėja ir kai kuriuos pasirodymus tiesiog praleidau, visgi naujokų scena „Proveržis“ buvo viena stipriausių Lietuvos festivaliuose – čia norėjau pamatyti kas antrą atlikėją. Pagrindinės scenos headliner’iai taip pat maloniai stebino, kad ir „Unkle“ pasirinkimas vienam iš pagrindinių koncertų – alternatyvus ir intelektualus skambesys. Daugelis festivalio atlikėjų – „saugus“ pasirinkimas, traukiantis didžiausias mases, tačiau atlikėjų takelis sudėliotas ir parinktas skoningai – ką klausyti rado ir išrankesnis muzikos gurmanas.
