Prisipažinsiu, kad pirmoji mano išgirsta atlikėjos Kamilės Tumelytės-Kaia daina buvo jos naujausias, solinis kūrinys „Waves“ – lyriškas ir šiuolaikiškos pop muzikos elementus puikiai išpildantis takelis. Faktas, kad mergina jau ne pirmus metus įrašinėja ir koncertuoja su „SEL“, dirba su kitais muzikos atlikėjais ir rašo jiems dainų tekstus, susidomėjimą tik padidino – kodėl apie šią atlikėją dar negirdėjau? Giliau paieškojus, radau dvi priežastis – mergina visai neseniai pakeitė sceninį vardą, o ir su šia pramogų pasaulio puse tikriausiai buvau mažai susipažinusi. Metas tai pakeisti!
„The name Kai /ˈkaɪ/ in Hawaiian means ocean or ocean water“, – sako Wikipedia. Šiandien ir kalbinu muzikos atlikėją ir tiesiog stilingą merginą šiuo švelniai banguojančiu sceniniu vardu – Kaia.
Visai neseniai pradėjai prisistatinėti Kaia. Kuo skiriasi Kaia ir tiesiog Kamilė Tumelytė? Ir kodėl atsisakei senojo sceninio vardo – Camille?
Na, be abejo, tai esu aš – ta pati Kamilė. Tačiau jau ilgą laiką jutau, kad mano senasis sceninis vardas Camille yra tiesiog tarptautinė mano tikrojo vardo versija. Mano vardas, tiesiog parašytas su „C“ ir dviem „l“ raidėmis visiškai nereprezentavo mano kūrybos ir nesiuntė tos žinutės, kurią noriu pasakyti žmonėms. Tas laikas, kada šį vardą reikėjo keisti, atėjo natūraliai.
Idėjų buvo viena, antra, trečia. Ir nors esu žmogus, kuris užaugo šaltoje Lietuvoje, visada žavėjausi Havajų kultūra ir kai išgirdau, kad havajietiškai „kai“ yra vanduo, pridėjau paskutinę raidę „a“, padariau šį žodį moterišku vardu – štai taip ir išėjo Kaia.
Vandens stichija apskritai yra svarbi tavo gyvenime?
Taip – ji yra labai labai svarbi. Jei tikėti visais horoskopais, mano Zodiako ženklas yra skorpionas – jis stovi po vandens stichija. Bet ir apskritai nuo vaikystės mane būdavo labai sunku ištraukti iš vandens, kai nuvažiuodavome prie jūros mirkdavau joje, kol susigrublėdavo pirštai.
Nežinau, ar tai tikrai susiję su horoskopu, bet tiesiog aš prie vandens, vandenyje jaučiuosi geriausiai. Labai mėgstu plaukti, todėl visada naudojuosi proga, kai galiu tai padaryti. Praėjusią vasarą išmėginau banglentes ir vandenlentes, šią vasarą dėl, deja (o gal ir ne deja), didelio užimtumo dar neteko pasportuoti, bet beveik kiekvieną savaitgalį leidžiu sodyboje, tad kai oras palankus, iškart lendu į vandenį!
Net ir tavo paskutinė daina vadinasi „Waves“ – vėl apie vandenį! Šios dainos klipe vaikštai labai gražiose, apleistose vietose. Kur jos yra?
Planavome neišduoti paslapties ir kelti susidomėjimą – kurgi tos gražios vietos? Bet kai kurie atpažįsta tą laivą vandens pakrantėje, tad nėra ką slėpti – čia yra Kipro sala, daugiausia graikiškoji Kipro salos dalis. Klipas filmuotas tris dienas, kadrus gaudėme labai skirtingose lokacijose. Nuo regioninių parkų iki to apleisto laivo. Taip pat turistų pamėgtas Cavo Greko, kuriame ir šokau iš 15 metrų aukščio į vandenį.
Anksčiau dirbai su įvairiais kitais atlikėjais ir dabar tik pradėjai plačiau reikštis kaip solo atlikėja.
Taip, kurį laiką savo gyvenimo dirbome su vienu vaikinu, dabar dirbame atskirai. Pastaruosius septynerius metus daugiau buvau featuring atlikėja, tarp jų ir su grupe „SEL“. Dabar pradėjau labiau orientuotis į solo kūrybą.
Kaia slapyvardis ir naujos kūrybos etapas labai sutapo – ir naujasis kūrinys „Waves“ yra toks, kokio norėjau ir naujasis vardas toks!
Dabar gali pasakyti, kad esi savo rogėse?
Labai labai! Dabar tikrai gerai jaučiuosi. Net ir draugai pradėjo mane vadinti Kaia – kur nors važiuojame ir, girdžiu, kalba „parvažiuojam su Kaia“ – tai man labai malonu girdėti.
Papasakok dar šiek tiek apie bendradarbiavimą su „SEL“ – kaip atradote vieni kitus?
Šiaip mes pažįstami esame jau ganėtinai daug metų. Bet tas bendradarbiavimas ne visada buvo nuolatinis. Kažkada įrašėme kūrinį, paskui jį išleidome, jis nesuėjo, bet po poros metų tą patį kūrinį „Neduok Man Jokio Šanso“ nusprendėme atgaminti ir paruošti tam laikotarpiui. Jautėme, kad jis turi didelę perspektyvą, todėl labai džiugu, kad jį įrašėme antrą kartą.
Tuo metu „SEL“ įrašinėjo naują albumą „Sel-Fi“ ir dar prie poros kūrinių ten dirbau kartu, tad labai natūraliai pradėjau ir koncertuoti kartu, jau treti ar ketvirti metai.
Teko pastebėti, savo solines dainas dainuoji tik anglų kalba. Gal ateityje planuoji į lietuvių širdis pasibelsti lietuviškai?
Niekada neprievartavau savęs šiuo klausimu. Niekada nerašau apie tai, ko nežinau ir nepažįstu. Lietuvių kalba aš rašau kitiems atlikėjams, nes jie dažniausiai nori lietuviškų tekstų. Bet man niekada nebuvo taip lengva rašyti lietuviškai. Tiesiog techniškai – lietuvių kalba yra sudėtingesnė, jos žodžiai yra ilgesni, vienas žodis turi vieną reikšmę ir tu esi prirakintas prie jos. Žinoma, neneigiu, kai kurie tekstų kūrėjai tiesiog puikiai valdo šią kalbą. Bet aš tiesiog jaučiu, kad man geriau sekasi rašyti anglų kalba.
Tiesa, anksčiau rašyti sau lietuviškai neturėjau jokių planų, dabar jų jau yra. Bet šis sprendimas niekada nebuvo priimtas per prievartą – „reikia rašyti lietuviškai, nes Lietuvoje gimiau ir užaugau“. Lietuvių atlikėjai vis tiek žiūri į tarptautinę rinką. Visada ir norėjau, kad mano portfolio būtų priimtinas platesnei auditorijai, ne tik Lietuvoje. Nesvarbu, norėsiu savo kūrinius kažkur siųsti, dalyvauti ar šiaip duoti kažkam paklausyti.
Kaip apibūdintum savo sceninį įvaizdį?
Esu labai eklektiškas žmogus – net muzikos atžvilgiu: aš daug ko klausausi, mano pačios muzika yra įvairi. Net negalėjau savęs priskirti kažkuriam muzikos stiliui, tiesa, dabar jau galiu priskirti pop muzikai. Bet tik todėl, kad pop dabar jau susideda iš visų stilių.
Iš esmės tas pats ir mano gyvenime bei stiliuje. Neturiu vieno konkretaus stiliaus, bet esu ganėtinai minimalistė. Ir dabar galiu atsidaryti savo spintą – viskas pas mane sudėta pagal koloritą. Turiu mažai rūbų, bet išmokau pirkti tik tai, kas yra „essential“ – pirkti tokius rūbus, kuriuos galėčiau lengvai suderinti. Anksčiau būdavo, kad įsigyju labai gražų rūbą, bet neturiu jo su kuo nešioti. Išmokau pirkti komplektais.
Labai mėgstu džinsą, juodą spalvą, kuri man ir tinka. Mėgstu chaki ir military, raudoną spalvą. Beje, visai ką tik nusipirkau ryškiai rožinį kostiumėlį, o tai yra išties keista, nes nesu didelė šios spalvos mėgėja!
Ant scenos mieliau liptum su aukštakulniais ar sportbačiais?
Aš labai mėgstu aukštakulnius ir masyvios platformos man yra labai gražu, bet scenoje nebūnu taip dažnai, koncertuojame gal kartą per mėnesį, tai neturiu daug progų pasipraktikuoti ir pakeisti kažką. Mėgstu scenoje šokinėti ir bėgioti, dėl to renkuosi sportbačius. Štai ruošiausi koncertui Klaipėdoje su „SEL“ ir galvoju, gal užsidėti gražias platformas, bet nugalėjo sportbačiai, nes žinojau, kad tikrai norėsiu pabėgioti (juokiasi).
O kokių batų daugiausia tavo asmeninėje spintoje?
Turiu keturias poras sportbačių, sidabrinius loafer‘ius, dvejas platformas ir vienus batus, kurių sakiau, kad gyvenime niekada neužsidėsiu, bet vis tik priderinu prie klasikinių kelnių. Turiu tų batų, bet daugiausia vis tiek sportbačių.
Paskutinis klausimas tiek apie Lietuvos muzikos pasaulį, tiek apie tave pačią. Ar turi būti drąsus ir ryžtingas, kad būtum muzikos atlikėjas Lietuvoje?
Yra du labai skirtingi pasauliai, kurie eina vienas šalia kito – tai muzikanto ir šou verslo pasaulis. Kai kurie muzikantai yra šou verslo dalis, kiti – ne. Galbūt būtent dėl tos savybės, kad jie negali savęs ten „prastumti“ dėl to, kad neturi tų savybių arba žmonių, kurie juos ten „prastumtų“. Bet jei nori dalyvauti šou versle – šie bruožai yra būtini.
Dainuoti ir gražiai atrodyti yra labai gerai, bet turime daug atlikėjų ir rinka yra prigrūsta, tad tu turi turėti dar kažką. Lietuvoje visi labai gerai dainuoja, o jaunoji karta yra iš viso monstrai gerąja prasme! Kad konkuruotum su jais, turi turėti vadinamąjį pilną paketą, o drąsos ir ryžto labai labai reikės.
