Jurga Lago – viena žinomiausių, o gal ir žinomiausia juvelyrė Lietuvoje, kurios logotipą-paukštuką tikriausiai esame matęs kiekvienas. Koks žaismingas ir paprastas tas Jurgos paukštelis! Galbūt todėl ir artimas bei malonus. Taip ir su kiekvienu YURGA papuošalu – apskritimas su kvadratėliu viduryje būtinai vadinsis „Langutis į pasaulį“, o minimalistinis sužadėtuvių žiedelis – „Mažutis bučinukas“. Seniausio Lietuvos juvelyrikos prekinio ženklo YURGA įkūrėją Jurgą Lago kalbinu apie kalbančius papuošalus ir mus – jų nešiotojus, apipintus papuošalų istorijomis.
Jūsų papuošalai, regis, turi istorijas. Kaip jos gimsta? Kodėl papuošalui reikia istorijos?
Rūbas yra tas daiktas, kurio mums reikia – be jo mes sušaltumėm. O papuošalas yra tas daiktas, kurio mums nereikia. Mes galėtume be jo puikiausiai apsieiti. Tad papuošalas žmogui reikalingas tik tiek, kiek jis turi savyje žinios, sukelia reminiscencijų, yra padovanotas brangaus žmogaus ar šiaip turi kokį prasmingą simbolį.
Kai sukuri daiktą, kuris turi savo aiškią gimimo istoriją, apgalvoji ne tik jo formą ir išorę. Juk išorė kartais būna labai apgaulinga – sukurti paprastos išorės daiktą gali būti daug sudėtingiau, nei apipintą gėlėmis ir raštais. Taip ir gimsta YURGA papuošalai – apgalvoju, kam jis yra, kam jo reikia, kam jis tarnaus ir apskritai kam jo reikia šiame pasaulyje. Iš paskos seka ir jo istorija.
Patys atvaizdai yra lyg iš pasakos. Kaip prisijaukinote tokius įvaizdžius?
Gyvenimas yra labai greitas ir šiandien gyvename triskart trumpiau, nes gyvenimas bėga tris kartus greičiau. Ir tiek, kiek tu sugebi turėti savyje vaiko (matyti aplinką tokiomis akimis, kokiomis matydavome vaikystėje – matydavome paukštį, vėją ir smulkmenas), tiek mes ir gyvenam. Kiek savyje turi vaiko, tiek gali pratęsti savo gyvenimą, džiaugtis juo, būti ne tik stebėtojas, bet ir nustebęs.
Ir šiaip gyvenime reikia ugdyti savyje nuostabą smulkiems dalykams?
Taip, nes didelio džiaugsmo iš dangaus paprastai ir nebūna daug kartų. Būti laimingu reikia pastangų – paprasčiausiai imti ir pastebėti geresnius dalykus aplink save. Perdėtas optimistinis požiūris į gyvenimą man irgi nepatinka – jis dažnai būna tuščias. Bet reikia stengtis būti laimingu. Vaikiška nuostaba visą laiką padeda.
Kokios yra juvelyrikos tendencijos vasarai?
Šiaip bižuterija „išeina“ į dydį, spalvą. Tekstūros – gyvūnų ir gamtos raštai. Spalva – žalia ir šio sezono naujiena – žaliasis auksas. Esu labiau orientuota į juvelyriką, nei bižuteriją, tad stengiuosi „išvengti“ mados. Išmanyti ją tiek, kad išvengčiau jos. Tad, žaliasis auksas yra visiška naujiena, bet juvelyrikoje reikia į tai reaguoti atsargiai, nes medžiagos yra brangios ir kartais investuoji ne vieneriems metams.
Dabar madoje dominuoja „green“ etapas, kalbant net ne apie ekologiją, bet apie spalvą. Pavyzdžiui, dar madingi – žali perlai.
Prie kokios aprangos ar avalynės labiausiai rekomenduotumėte nešioti savo papuošalus?
Prie kažko paprastai nepaprasto. Labai casual, bet su ta apranga tartum gali iš karto atsidurti vakarėlyje ir pritapsi ten. Prie sportinės aprangos, sportbačių. Manau, kad žmogus pagal savo stiliaus jausmą sugebės suderinti. Puikus bus toks aprangos liejinys, kai esi pusiau pasiruošęs vakarėliui, pusiau ofiso diva. Tokiai aprangai YURGA papuošalas bus puikus, nes tu, tartum, nesureikšmini savo įvaizdžio ir jis tau netrukdo gyventi. Mano papuošalai ir neturi trukdyti gyventi – jie turi pabrėžti individualumą, uždėti akcentą, bet ne įpareigoti, kad štai – esu pasiruošęs šventei.
Jūs – viena iš pirmųjų juvelyrų Lietuvoje. Kaip atradote šį amatą?
Tikrai nesu pirmoji juvelyrė, bet aš esu pirmas atkurtos nepriklausomos Lietuvos juvelyrikos prekės ženklas. Atradau tai dar vadinamaisiais kooperatyvų laikais ir niekas tuo metu nieko apie prekės ženklus dar nežinojo. Kai savo aplinkai pasakiau, kad „Štai, mama, kursiu prekės ženklą,“, sulaukiau atsakymo „Baik juokus, būk menininkė,“ atsakiau, kad ne – būsiu brand‘as. Tuomet žmonės dar klausė, ką tai reiškia, o aš jiems – „Toks, kaip Armanis“. „Tai tu būsi Armanis?“ klausdavo? Sakiau „Ne, būsiu toks mažas paukštukas, lietuviškas“ (juokiasi). Užtat šis mano simbolis ir atsirado – paukštukas. Laisvas ir nepriklausomas, atėjo kartu su Lietuva. Matyt tada to ir reikėjo.
Viename projekte padedate jaunimui apsispręsti dėl karjeros. Papasakokite ir mums, kokiems žmonėms rekomenduojate atrasti juvelyriką? Kodėl vertėtų tuo užsiimti?
Reikia pabrėžti, kad juvelyrika – vienišiaus duona. Būti vienam ir be žmonių tau turi labai patikti. Būti tik su savimi, su savo muzika ar tiesiog savo svajonėmis. Jei norisi aktyvesnio gyvenimo – geriau rinktis dizainerio kelią. Bet tai – visiškas antipodas, nes dizainerio gyvenimo būdas yra septyniolika kartų aktyvesnis, nei paprasto žmogaus gyvenimo būdas. Tai irgi vargina.
Ir dar kartą apie pasakas. Kaip žmogui susikurti savo pasaką kiekvieną dieną?
Manau, kad negali norėti susikurti pasaką šiaip sau, nes visi kuriasi. Tavo gyvenimas yra tavo pasaka – tu jau ją susikūrei, tu gyveni savo pasakoje. Jei nori kitokio happy-end, ar nori įsileisti į ją kitą žmogų – čia ir yra tavo pasaka. Ir tu savo apranga ir išvaizda, darbu, pomėgiais seki tą pasaką. Jei nori apsimesti kažkuo, kuo nesi – kyla konfliktas, tad savęs viduje vis tiek neapgausi. Tad siūlyčiau sau pasakų papildomai nekurti, o tiesiog bandyti iššifruoti, kas esi. Gyventi savojoje pasakoje.
Nuotraukos: YURGA