Pagalvojau, kad jau po truputį artėja kelionių sezonas (patikėkite manimi, dirbau kelionių agentūroje, todėl puikiai tai išmanau), tad kodėl gi apie tai nepakalbėjus? Žinoma, keliauti visi moka ir visi viską žino –ką pasiimti, apsirengti ir apsiauti, ką būtina pasiruošti. Tačiau kai susilauki vaikų, kelionės gali pasirodyti kaip misija neįmanoma. Jau namuose susitvarkyti sudėtinga, tai ką reikės daryti kelionėje?! Tikrai neretai tokie įsitikimai lydi jaunas šeimas.
Galvojate, kad keliauti galima tik vaikui paaugus? Klystate. Mes su Gabrieliumi keliavome į Maljorką, o kelionėje jam suėjo vos keturi mėnesiai. Tad jeigu neseniai gimė mažylis, t. y. per kokius du-tris mėnesius spėjote susigyventi su nauju šeimos nariu ir jau baisiai norisi pakeisti aplinką ar pailsėti – pirmyn į kelionę!
Pasikapstysiu po atminties klodus ir pasistengsiu pasidalinti patirtimi bei patarimais, kaip tokiai kelionei pasiruošti, kad nebūtų streso.
Su tokiu mažyliu, kuris dar net ir šliaužioti neplanuoja, keliauti yra lengviausia. Kaip sakoma, ten kur paguldysi, ten ir rasi. Svarbiausia visada su savimi turėti maisto (jeigu maitinate krūtimi tai ir taip jo visada yra kartu), vandens, keletą žaisliukų, stipraus apsauginio kremo nuo saulės (mes pirkome vaistinėje, su 50 SPF), keletą plonų kepuraičių (nors ir šilta, bet prie vandenyno ar jūros dažnai būna vėjuota, tad aš visada už tai, kad geriau pasisaugoti) ir daug daug rūbelių. Žinoma, nepamirškite kalno drėgnų servetėlių ir palučių – oj kiek visokio veiksmo tenka atlikti automobilyje!
Klausite, kaip rengti ir apauti? Aš manau, kad tiek šiltu, tiek šaltu oru svarbiausias yra sluoksniavimas. Reikia visada turėti bodžių, nes jie padės uždengti nugarą nuo galimo perpūtimo nešiojant vaiką ant rankų. Taip pat turėkite susagstomų megztukų, keletą liemenių bei, žinoma, kelnių, šortų ar suknelių. Kol vaikas nevaikšto, batai jam nelabai reikalingi, bet uždėti ant tų mažų kojyčių vistiek kažką norisi. Mes turėjome kelias poras tapkučių, kurios suteikė ir šilumos, ir jaukumo, ir neapsunkino mažų kojyčių. Aišku, turint jau vaikščiojantį vaiką, teks susipakuoti ir sportinės avalynės ar basučių – reikia pasiruošti bet kokiam orui.
Kelionė su tokio amžiaus vaiku buvo tikrai kitokia, nei bet kuri kita. Dažnai tekdavo lipti iš automobilio ir tam tikrus objektus apžiūrinėti po vieną. Pavyzdžiui, jeigu vaikas užmigo, tai vienas lieka automobilyje, kitas bėga apsidairyti, tada apsikeičiame. Kai kuriuos lankytinus objektus teko praleisti vien dėl to, kad su vežimu tiesiog neįmanoma prie jų prieiti, tarkime, visokie laukiniai paplūdimiai.
Galbūt pamatėme mažiau, nei būtume pamatę vieni, bet ta kelionė buvo ypatinga ir nepamirštama, nors ir savaip. Bijoti kažkokių nepatogumų neverta – nerealios emocijos ir prisiminimai viską užgožia
