Kuo kvepinsimės rytoj? Kvapų pasaulis, kaip ir kiekviena vaizdų ar pojūčių sritis, turi savo tendencijas, madas. Vienas žymiausių Lietuvos parfumerių, „FUMparFUM” prekinio ženklo įkūrėjas Aistis Mickevičius sako, kad kvapai „madų“ neturėtų turėti, bet tendencijos vis tiek vyrauja, tad tikros kvepalų madų sekėjos 2017-aisiais ieškos nišinių aromatų ir lankysis privačių parfumerių salonuose.
Tad peržiūrėkite savo kvepalų lentynėlę ir įsiklausykite į savo pojūčius – gal jau metas atsinaujinti? Pasisemkite įkvėpimo tiesiai iš Lietuvos parfumerijos korifėjaus – Aisčio Mickevičiaus.
Lietuvaičių mėgstami kvapai
Paklaustas, kokie kvapai labiausiai tinka lietuvaitėms, Aistis Mickevičius tikina, kad žmonės labai individualiai renkasi kvapus, tačiau tam tikros tendencijos yra būdingos skirtingų regionų gyventojams. Jas nulemia klimato sąlygos ar net susiklosčiusios istorinės aplinkybės.
„Kadangi gyvename šiauriniame klimate, pastebiu, kad lietuviai dažniausiai renkasi šiltus, šildančius, sunkius, medienos kvapus. Tai susiečiau su faktu, kad lietuviai buvo paskutiniai pagonys, ilgai gyveno miškuose ir praleido juose daug laiko”, – teigia A. Mickevičius.
Pasak parfumerio, lietuviams itin artimos ir prieskoninės kvapų natos, nes esame žvėrienos ir mėsos mėgėjai. Įdomu tai, kad Lietuvoje itin mėgstami ir rytietiški kvapai. Aisčio manymu, taip yra dėl istoriškai susiklosčiusių ryšių su Azijos tautomis – pro Lietuvą žygiavo įvairios chanų, totorių, rusų ordos.
„Kas netingėjo, tas čia vaikščiojo ir paliko savo pėdsaką“, – juokauja kvapų žinovas. Bet lietuviški kvapai, t. y. kvapai, susiję su Lietuva – tautiečių yra taip pat itin mėgstami. Tarkime, čiobrelio kvapas lietuviui yra labai artimas, atpažįstamas ir lengvai suprantamas.
Kvapai – dar viena kalba
Kuo galime praturtinti savo gyvenimą, pradėję domėtis kvapais? Labai daug kuo! Aistis Mickevičius primena, kad jau nuo seno žmonės kvapų pagalba orientuodavosi aplinkoje, tai jiems padėdavo gyvenime.
„Reikėdavo eiti į medžioklę, užuosti žvėrį, užuosti kur kaimynas kažką kepa, kas laukia miške ar kelyje. Kvapas visada buvo ir turėtų būti vienu iš pagrindinių pojūčių, kurį evoliucijos eigoje mes pametėme. Ypatingai XXI amžiuje kliaujamės daugiausia rega, tačiau jei geriau pažintume kvapus, suprastume daug įvairesnės informacijos. Šiandien mokame vaizdo ir garso kalbą, bet jei mokėtume dar vieną – kvapų kalbą – būtume labiau išprusę. Juk jei esate poliglotas ir mokate daug kalbų, turite pranašumą prieš žmones, kurie jų nemoka” – sako parfumeris.
Kvapai 2017–iesiems
Visgi, ar kvapų tendencijos kinta? Gal jau žinoma, kuo kvepinsimės 2017–aisiais metais?
Iš vienos pusės, Aisčio Mickevičiaus teigimu, parfumerija negali turėti „madų“, nes tai – itin individualus pasirinkimas. Iš kitos pusės, žmonės yra linkę pasiduoti bet kokiai madai, o kvapų pasaulyje dabar yra labai madinga nišinė parfumerija.
Prieš dešimtmetį, įgavusi didžiulį pagreitį, nišinė parfumerija dabar išgyvena savo piką: daugybėje pasaulio vietų atsidaro nišinių parfumerijos kūrinių parduotuvės, klientai ieško nišinių kvepalų, auga žinovų skaičius.
Kalbant apie nišinių kvepalų tendencijas, A. Mickevičius pabrėžia, kad vienu metu pakilimą išgyveno bažnytiniai aromatai, dabar populiarūs medienos niuansai. Tačiau ši banga jau slūgsta, o kas ateis po to – neaišku. Tačiau visada madingi išlieka afrodiziakiniai kvapai – pipirai, kardamonai, figos.
Pasak parfumerio, kad ir kokios kvepalų mados vyrautų, nevertėtų ignoruoti savo individualumo. Pagrindinis indikatorius sužinoti, ar kvapas tinka – mūsų oda. Pavyzdžiui, ar ant odos kvapas ilgai ir gražiai skleidžiasi, ar gerai laikosi ir panašiai.
„Yra keletas kvapų, kurie dabar itin madingi Lietuvoje, ir visi nori jais kvepėti. Nesvarbu, ar jiems tas kvapas tinka, ar ne“, – teigia A. Mickevičius.
Tokiai beprasmybei pasiduoti, pasak žinovo – nefasonas, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas pačiam patinka ir tinka.
Parfumerijos kūrimas Lietuvoje
Aisčio Mickevičiaus parfumerijos prekinis ženklas „FUMparFUM“ šiemet atšventė penktąjį gimtadienį. Tačiau Lietuvoje jis su iššūkiais susiduria kasdien.
„Lietuvoje ne taip paprasta pagaminti kvepalus: nėra esencijų, flakonų, popieriaus dėžutėms, reikiamų įrankių. Viską reikia susirasti ir atsivežti, o tai išaugina kaštus. Kitas iššūkis – vyraujantis mitas, kad lietuviška produkcija negali kainuoti taip pat brangiai, kaip užsienietiška. Kodėl negali – niekas neturi atsakymo“, – teigia parfumeris.
Pasak Aisčio Mickevičiaus, lietuviška produkcija gali ir turi kainuoti brangiai. Juk gaminti ir kurti kvepalus, tarkime, Prancūzijoje, turinčioje gilias parfumerines tradicijas, yra gerokai paprasčiau, nei Lietuvoje. Todėl negalima tikėtis, kad Lietuvoje kurtas kvapas bus gerokai pigesnis, kai jis yra to paties lygio ir tokios pat kokybės.
„Žmonės skeptiškai žiūri į tai, kas yra pašonėje. Kvepalai iš Paryžiaus, neva – kažin koks stebuklas, o kvepalai iš Vilniaus – įtartina, reikia daug stebėjimų ir bandymų. Bet žmonės išbando, pamato ir pamažu ši nuostata keičiasi. O aš tuo labai džiaugiuosi“, – parfumerijos kūrimo iššūkius su šypsena vardina A. Mickevičius.
Nuotraukos: Vido Černiausko