Aistė Radzevičiūtė – viena iš tokių įdomių asmenybių, kurioms tik ir norisi pavydėti asmeninio stiliaus. Ne, ne pulti kopijuoti josios įvaizdį, bet sugebėti taip pat kaip ir ji pajusti savo išvaizdos bei skonio subtilumą. „Dabar mes turime labai daug pasirinkimų… Nėra vieno aiškaus stiliaus nei drabužiuose, nei kostiumuose, nei makiaže. Penkiasdešimtaisiais buvo vienas konkretus šablonas, o dabar mes turime visą interneto platybę, kur galime ieškoti inspiracijų“, – apie stiliaus ieškojimų galimybes pasakojo stilistė ir vizažistė Aistė (kai kuriems geriau pažįstama Kiber Aistės slapyvardžiu). Aistę tikriausiai matėte „Aš – stilistas“ televizijos laidose, pastebėjote jos vardą daugelio fotosesijų ar mados projektų aprašymuose.
Aistė – tuo pat metu ir stipri asmenybė. Ji mane nustebino nešablonišku nuoširdumu. Nes svarbiausia atrodyti ne taip, kaip žurnalų viršelių merginos, bet taip puikiai, kaip gali atrodyti tik tu.
Daugelis įsivaizduoja stilisto veiklą kaip įdomų, dinamišką „svajonių darbą“. Ar būdama stiliste susiduri su rutina?
Dažniausiai, kai dirbi laisvai samdomu stilistu, rutinos nelabai atsiranda. Bet yra ir neigiama šio darbo pusė, kurios dažnai žmonės, idealizuojantys šią profesiją, nepastebi. Pavyzdžiui, jie nežino, ką reiškia tąsymasis po parduotuves. Stilisto darbo gražioji pusė yra tik pačioje fotosesijoje, ypač jei tai kūrybinė fotosesija. Bet tai, ką daro dauguma stilistų, t. y. darbas reklamose arba net pasiruošimas pačiai fotosesijai – tai tiesiog maišų nešiojimas, drabužių ėmimas ir grąžinimas… Tad stilisto darbas turi ir neigiamų aspektų.
Kokie šios profesijos didžiausi iššūkiai?
Su didžiausiais iššūkiais susiduriama per mados fotosesijas, ypač jeigu nori padaryti kažką labai nematyto, įdomaus ir gauti labai išskirtinių drabužių ar aksesuarų. Lietuvoje padaryti kažką įspūdingo sunku, nes nelabai turime drabužių pasirinkimo.
Su kokiais didžiausiais kūrėjais esi dirbusi?
Esu dirbusi „Fantastic Man“ žurnale su Julian Ganio, mados redaktoriumi ir stilistu. Asistavau jam vienoje fotosesijoje, kurioje fotografavome Lietuvos galiūnus. Tada ir pajaučiau didžiulį požiūrių skirtumą šios profesijos atstovų užsienyje ir Lietuvoje.
Pasakoji tik apie darbą fotosesijose. Ar kuri ir asmeninius įvaizdžius?
Labai stengiuosi nuo to atsiriboti, nes manau, kad stilisto profesija turėtų būti išskirta į dvi atšakas. Visų pirma yra stilistai, kurie dirba fotosesijose kaip įvaizdžio kūrėjai, pavyzdžiui, teatre. Kita pusė – asmeninio įvaizdžio stilistai, nes jų darbo specifika yra visiškai kitokia.
Nors abejose srityse tu turi gerai išmanyti psichologiją, ji taip pat skirtinga: vienu atveju žmogaus, kitu – įsivaizduojamo personažo. Aš galėčiau tai daryti, bet man tikriausiai nevisai įdomu kurti asmeninį įvaizdį ir aš stengiuosi apsiriboti tuo, kas man labiausiai limpa prie širdies.
Kiek stengiesi įsigilinti į personažą, kai kuri jo įvaizdį?
Maksimum. Stilistas teatre turi sugalvoti, net ką tas personažas mėgsta, ką valgo, kaip jis žiūri į pasaulį, kaip jis bendrauja. Man tai labai padeda ir aš manau, kad taip įsigilinti – labai svarbu.
Kalbi labai užsidegusi. Gal teatro projektai ir yra tau artimiausi?
Taip, iš tikrųjų, teatras kažką turi. Nebūtinai pats įdomiausias, nes panašiai yra ir per mados fotosesijas. Bet teatre turi daugiau kūrybinio impulso, turi daugiau žmonių komandoje – aktorių, režisierių, scenografą. Mados fotosesijos metu tiek daug žmonių nebūna. Ir mados fotosesijoje tu neturi tiek pagrindo, šulinio, tiek istorijos, iš kurios tu semiesi ir inspiruojiesi.
Be kokio rūbo, batų ir aksesuaro tu neįsivaizduoji savo spintos?
Su batais tai man labai sudėtinga (juokiasi). Mano koja yra keturiasdešimt antro dydžio, ar keturiasdešimt antro su puse… Aš nuo vaikystės turiu traumą, kad negaliu rasti sau tinkančių ir patinkančių batų. Ypatingai paauglystėje, kai su mama nueidavome į parduotuvę, apsimesdavau, kad batai man geri ir surietusi pirštus pravaikščiodavau visą žiemą, tikėdamasi, kad jie prasitampys… Nors taip niekada neatsitikdavo.
Kartais tinkamų batų randu ir „Deichmann“ parduotuvėse arba užsisakinėju internetu. Jei mano koja būtų normalaus dydžio, savo spintos neįsivaizduočiau be visų batų – ir be aukštų aulinių ir be žiauriai gražių sportbačių, ir be basučių. Bet dažniausiai turiu labai ribotą pasirinkimą ir renkuosi iš to, kas yra.
Drabužis tikriausiai būtų ilga vyriška maikė (juokiasi). Taip taip, šią vasarą jas labai pamėgau nešioti kaip sukneles. Labai prilipo, nes ją gali užsidėti ir prie aukštakulnių ir prie kedų – žiauriai patogu.
Aksesuaras – akiniai. Esu akinių maniakė ir anksčiau kolekcionavau akinius, bet dėl savo daiktų nesaugojimo įpročio mano akinių kolekcija išnyko. Fotosesijose palieku, sulūžta ir taip toliau…
Esi ir profesionali vizažistė. Kokį makiažą patari rinktis šiam rudeniui?
Patariu rinktis lengvą ir „neperkrautą“ makiažą. Man visuomet labai gražu žemės spalvos, jos tinka visais sezonais, gal išskyrus vasarą. Ruda, vyšninė, o vakarėliui ir blizgančios spalvos.
Makiažas yra psichologinė grožio kaukė?
Tikrai taip, labai stipriai. Kai grimuoju žmones matau, kaip stipriai keičiasi žmogus, kai jis yra pasidažęs. Nežinau, ar tai visą laiką yra geras dalykas, nes kartais tu pradedi jausti, kad nebegali be savo kaukės, kad esi netobulas ir ne toks kaip visi. Aš manau, kai tai yra sveikame lygmenyje, kai nori pasipuošti ir sau ypatingai jaustis, tada ta kaukė yra tinkama, kaip ir rūbas. Kasdien gi nevaikštai su vakarinėmis suknelėmis ir aukštakulniais, bet vieną kartą užsidėjusi tu jausiesi labai gerai.
Kaip dėl rūbų ir batų – ką šį rudenį rinktis?
Aš manau, kad išliks golfų tendencija, nes ji prasidėjo praėjusį rudenį, bet smarkiai įsitvirtino ir šiemet. Kelnės – platėjantys ar platūs džinsai. Džinsas bus labai ant bangos. Reikėtų išlįsti iš džinsų ir kelnių suvokimo kaip skinny, t.y. siauro.
Beje, man pagrindinis rudens akcentas yra didžiulis šalikas. Gal tai ne tiek tendencija, bet mano asmeninis pasirinkimas – rudeniui man labai gražu. Neįsivaizduoju be didelio šaliko savo rudens.
Kurios iš pastarųjų mados tendencijų tave labiausiai erzino?
Gal tas per daug sureikšmintas makiažas, atėjęs iš visų Kardashian šeimos atstovių. Požiūris, kad privalai dažytis labai daug ir ryškiai. Blakstienas, lūpas – viską.
Kasdienai reikėtų ryškinti tik akis arba lūpas. Arba iš viso nesirinkti ryškaus makiažo ar net išvis nesidažyti. Galima lengvai, natūraliai, nes kartais merginos padaro kažką tokio nenatūralaus iš savęs.
Galima dažytis ryškiai, bet šiandien visos merginos atrodo ir dažosi bei rengiasi vienodai. Dažykis ryškiai, bet rask kažką savito.
Todėl šio interviu skaitytojoms ir linkėčiau tiesiog ieškoti savęs ir bandyti atrasti kažką individualaus stiliuje ir makiaže.
Nuotraukos: Lino Krisiukėno