Kaip indie roko fanė, į „Deeper Upper“ pirmiausiai atkreipiau dėmesį dėl unikalaus muzikos stiliaus. „Deeper Upper“ – lietuviai, kurių daina „Unity“ skamba kaip neblogas islandų „Kaleo“ grupės hitas. Pirmą kartą „Deeper Upper“ gyvai išgirdau Vilniaus knygų mugėje – ten jie pilną klausytojų salę subūrė ne tik dėl savo užvedančios muzikos, bet ir sceninio įvaizdžio. Dėl laisvo, hipsteriško ir grunge stiliaus elementų gausios aprangos, kuri tarpusavyje puikiai suderinta.
Tad šiandien kviečiu išgirsti ir pamatyti vieną didžiausių Lietuvos jaunųjų grupių, jau spėjusių pasirodyti didžiosiose pasaulio scenose. Kalbame apie stilių, pasitikėjimą ir muziką, o fotografuojamės šiltame vasaros lietuje.
Jūsų sceninis įvaizdis – išskirtinis, laisvas ir įdomus. Kaip jį kuriate? Ar kalbate apie jį?
Taip, be abejo. Mes nuo pat pradžių, kai tik susikūrėme ir pradėjome groti, svarstėme, kaip mes turėtumėme atrodyti užlipę ant scenos. Tai yra viena iš grupės veido detalių, jo dalis. Scena ir yra tarsi sakralinė vieta, kur grupė pasirodo ir pristato save.
Ar sceninis kostiumas yra paties pasirodymo dalis?
Neišskiriame tik muzikos – suprantame, kad pasirodymas yra daug daugiau, nei muzika.
Prieš kiekvieną koncertą pasikalbame: „na, ką rengsimės?“ Tai tikrai svarbu. Pastaruoju metu turėjome kelis rūbų rinkinius, kad derėtume tarpusavyje. Prieš koncertą tiesiog nuspręsdavome, kurį rinkinį dėsimės šiandien (juokiasi).
Visi keturi turime bendrą stiliaus pojūtį ir nebūna, kad kuris nors sakytų „aš to nesirengsiu“ – tikrai darniai sutariame.
Jums yra tekę dirbti ir su stilistu?
Taip, dirbome su Lina Bernotaityte – ji kūrė mums drabužius, savo rankomis dekoravo marškinėlius, odinę striukę. Kada nors šią striukę ebay.com parduosim už milijoną (juokiasi).
Kai dirbi su stilistu, matai, kad žmogus žino, ką daro, ir tu pasitiki juo.
Bet ar nėra baisu patikėti savo išvaizdą kitam žmogui?
Sakyčiau, kad tai yra labai įdomu: kai tu randi bendrą kalbą su stilistu ir tau patinka jo skonis – tai yra super dalykas, kad pats gali net negalvoti, kuo apsirengti. Tad labai sveika bet kuriai grupei padirbėti su stilistu. Juk mes geriausi esame muzikos kūrime, o norint kažkaip ypatingiau atrodyti, to sprendimo nevertėtų palikti vien tik mums patiems.
Mūsų muzikinio klipo kūrime Lina parinko rūbus ir batus kiekvienam personažui, o sceniniam įvaizdžiui taip pat davė daug – galų gale ir patarimais padėjo.
Kaip jūs kiekvienas atradote indie roko muzikinį stilių?
Specialiai jo neieškojome, tai tiesiog atsitiko savaime. Tai, kas dabar vyksta – nuolat keičiasi, tad būtų sunku „įsipaišyti“ ir į roko rėmus. Čia gal labiau ne pats stilius buvo planuotas iš anksto, bet noras groti ir kartu daryti viską. Nebuvo, kad susirinkome ir nutarėme groti metalą, ar „Guns‘n‘Roses“.
Šiaip mūsų muzikiniai skoniai pakankamai daug skiriasi. Vieniems iš mūsų labiau patinka elektroninė muzika, kitiems indierokas, net klasikinė muzika. Bet tame ir yra įdomumas – dėka savo žinių ir muzikinių idėjų, galime sujungti elektroninę muziką su klasikos elementais, indie roko elementais ar panašiai.
Ne viena jūsų daina yra „suremiksuota“ kitų atlikėjų. Koks jausmas klausytis savo kūrinio, kuris visai kitaip interpretuotas?
Labai įdomu, kai atlikėjai išryškina visai kitus elementus, kurie mums įrašinėjant neatrodė tokie svarbūs. Pavyzdžiui, mūsų įrašytos smulkios detalės „remikse“ tampa pagrindiniu akcentu. Kažkas pasižiūrėjo labai įdomiai į tą pačią medžiagą iš kitos pusės.
Tačiau kai atiduodi kažkam savo kūdikį, baisu būna įsijungti ir paklausyti naują produktą. Bet vis tiek žmogus dirba, vargsta, bando kitaip pateikti tą dainą, kurią tu jau esi sukūręs. Ir po to pasakyti, kad „ačiū, mums nelabai“ negalėtume (juokiasi). Bet to niekada neprireikė.
Kur yra jūsų mėgstamiausia koncertų vieta?
Gal norėtumėme, kad tokių vietų būtų daugiau. Jų yra, bet nėra tinkamo dydžio – Lietuvoje dažniausiai arba labai mažos arba labai didelės ir mums gana sunku. Iš tų mažų barų iš karto lipti ant didelių scenų – dažnai rizikinga.
Didžiausias renginys, kuriame esame pasirodę – tai šiemet vykęs „The Great Escape“ festivalis Anglijoje. Tai turbūt didžiausias Europoje showcase‘as. „Karklės“, „Granatų“ festivaliai – taip pat buvo didelės scenos. Lenkijoje,Gdanske, koncertavome labai didelėje scenoje, jei skaičiuosime metrais (juokiasi).
Jus jau pastebi užsienyje. Ko reikia Lietuvos grupėms, kad jas taip pat pastebėtų?
Daug darbo, tikėti savimi ir laukti sėkmės.
Be to, reikia kurti geras dainas. Jei kursi geras dainas, vis tiek būsi pastebėtas. Anksčiau, vėliau arba niekada (juokiasi).
Kur artimiausiu metu galėsime jus išgirsti?
Tikriausiai tik per radiją. Bet rudenį tikrai išgirsite ir gyvai, nes bus naujų garsų. Vasarą nebekoncertuosime, nes kiek turėjome progų – atsisakėme ir tikriausiai kitų atsisakysime. Šiuo metu intensyviai dirbame su įrašais ir rudenį norime išleisti albumą. Jei pavyks laiku, bus tikrai daug koncertų.